1 tema Bendroji maisto saugos apibrėžtis

Maisto sauga – tai visuma kriterijų, kurių turi būti laikomasi, ir veiksmų, kurie turi būti atliekami kiekviename maisto gamybos ir apyvartos etape, kad būtų užtikrinta žmonių sveikata. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) maisto saugą apibrėžia kaip “užtikrinimą, kad maistas, paruoštas ir (arba) valgomas pagal paskirtį, nekenktų vartotojui”. Galimybė gauti pakankamą kiekį saugaus ir maistingumo požiūriu tinkamo maisto yra labai svarbi žmonių gyvenimui ir gerai sveikatai. (Postupolski, 2020). Maisto sauga – tai maisto tvarkymas, ruošimas ir laikymas taip, kad sumažėtų rizika asmenims susirgti per maistą plintančiomis ligomis. Pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad maistas tinkamomis sąlygomis būtų saugus vartoti žmonėms (Urbaniec, 2020). Tai taip pat yra visuotinė problema, apimanti įvairias kasdienio gyvenimo sritis (AIFS, 2021).

Pasaulio sveikatos organizacija (2022) pabrėžia, kad maisto sauga, mityba ir aprūpinimas maistu yra glaudžiai susiję. Nesaugus maistas sukuria užburtą ligų ir prastos mitybos ratą, ypač paveikdamas pažeidžiamiausias grupes (kūdikius, mažus vaikus, nėščias moteris, pagyvenusius žmones ir sergančiuosius pagrindinėmis ligomis). Saugus maisto tiekimas ne tik prisideda prie maisto ir mitybos saugumo, bet ir remia nacionalinę ekonomiką, prekybą ir turizmą, skatindamas tvarų vystymąsi. Prekybos maistu globalizacija, didėjantis pasaulio gyventojų skaičius, klimato kaita ir sparčiai besikeičiančios maisto sistemos turi įtakos maisto saugai. PSO siekia stiprinti gebėjimus užkirsti kelią su nesaugiu maistu susijusioms grėsmėms visuomenės sveikatai, jas nustatyti ir į jas reaguoti tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu lygmeniu (ten pat).