Rizikos veiksnių analizė ir svarbiųjų valdymo taškų sistema (RVASVT) – tai sistema, pagal kurią nustatomi, įvertinami ir kontroliuojami maisto saugai kylantys pavojai. Ją įgyvendina maisto įmonės, siekdamos užtikrinti saugią maisto gamybą, laikymą ir transportavimą (EFSA, n.d.). RVASVT sistemos koncepcija gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose 1960-1970 m. ir buvo bendrų NASA (Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos) ir Europos Komisijos pastangų rezultatas. Rizikos veiksnių analizė yra pirmasis RVASVT sistemos principas. Šios sistemos veiksmingumas priklauso nuo teisingo jos įgyvendinimo. Biologiniai (įskaitant mikrobiologinius), fizikiniai ir cheminiai pavojai – tai trys nagrinėjamų pavojų rūšys (Maisto saugos žodynas, 2015).
RVASVT sistema yra prevencinio pobūdžio, o jos tikslas – pašalinti arba iki reikiamo lygio sumažinti visus maisto pavojus sveikatai, kurie gali atsirasti nuo maisto žaliavų tiekimo, jų laikymo ir perdirbimo iki gatavų produktų ir patiekalų platinimo. Nustatant ir įvertinant pavojaus svarbą bei nustatant jo pasireiškimo tikimybę, nustatomi svarbūs valdymo taškai (SVT). Tai proceso etapai, kurie turėtų būti ypač stebimi dėl padidėjusios maisto užteršimo rizikos. Kiekvienam CCP priskiriamas veiksmas, kurio reikia imtis, kai atsiranda pavojus.
Visual taken from Canva.com
Visos maisto įmonės privalo parengti ir įgyvendinti 7 RVASVT sistemos principus:
Visame pasaulyje RVASVT sistema pripažįstama kaip veiksmingiausia maisto saugos užtikrinimo priemonė (Skrzypek, 2020). 1975 m. RVASVT sistemą oficialiai patvirtino PSO, o 1980 m. tame pačiame forume buvo pristatyti jos bendrieji principai ir apibrėžtys. 1983 m. sistema buvo pripažinta svarbia maisto gamybos priežiūros priemone, o 1993 m. ją patvirtino Maisto kodekso komisija. Tais pačiais metais Europos Sąjungos higienos direktyva įpareigojo valstybes nares palaipsniui įdiegti RVASVT sistemą maisto pramonėje (Turlejska ir Pelzner, 2003).
Visual taken from Canva.com