ES lygmeniu maisto saugos teisės aktai yra vienas iš sveikatos apsaugos ramsčių ir yra labai gerai suderinti. Kiekvienas pilietis turi teisę žinoti, kaip gaminamas, perdirbamas, pakuojamas, ženklinamas ir parduodamas jo vartojamas maistas. Pagrindinis ES maisto saugos politikos tikslas – užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį maisto pramonėje – didžiausiame Europos gamybos ir užimtumo sektoriuje. Pagrindinis principas – taikyti integruotą požiūrį nuo ūkio iki stalo, apimantį visus maisto grandinės sektorius. ES maisto saugos politika siekiama apsaugoti vartotojus ir užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą. Nuo 2003 m. šioje politikoje daugiausia dėmesio skiriama tiek žaliavų (pvz., pašarų), tiek produktų (pvz., pirminės gamybos, perdirbimo, sandėliavimo, transportavimo ir mažmeninės prekybos) atsekamumo koncepcijai. Maisto saugai užtikrinti reikia holistinio požiūrio į visą maisto grandinę – nuo kokybiškų žemės ūkio augalų ir pašarų gavimo iki tinkamos gamybos. Maisto ir maisto produktų higienos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir nepageidaujamų medžiagų keliamos rizikos prevencijos kontrolės standartų nustatymas ir laikymasis.
ES sukūrė ir įgyvendino maisto saugos sistemą: taisyklių rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti aukščiausius įmanomus standartus, kad būtų apsaugota vartotojų sveikata ir ekonominiai interesai, taip pat nustatyti maisto ir maisto produktų higienos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir užteršimo išorinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, pesticidais, rizikos prevencijos kontrolės standartus. Griežta kontrolė vykdoma kiekviename etape, o iš ne ES šalių importuojami maisto produktai (pvz., mėsa) turi atitikti tuos pačius standartus ir būti tikrinami taip pat, kaip ir ES pagaminti maisto produktai. ES maisto saugos tarnyba (EFSA) teikia mokslinį rizikos valdymo pagrindą.
Visual taken from Canva
Europos standartų įgyvendinimą ES užtikrina maisto kontrolės priežiūros institucijos, prižiūrinčios maisto produktų ir pašarų sveikatos būklę, o Veterinarijos inspekcija yra atsakinga už maisto gamybos priežiūrą. Šios institucijos daugiausia dėmesio skiria maisto gamybos, transportavimo, sandėliavimo ir pardavimo sąlygoms, taip pat kolektyvinio šėrimo sąlygoms; maisto kokybės ir gamybos bei prekybos medžiagų ir produktų, skirtų liestis su maistu, sveikatos būklės priežiūrai.Mikrobiologiniais kriterijais nustatomos maisto produktų ir jų gamybos procesų priimtinumo gairės. Prevencinės priemonės, pavyzdžiui, geros higienos ir gamybos praktikos (GHP, GMP) ir rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principų taikymas, padeda užtikrinti maisto saugą. Vien tik mikrobiologiniai tyrimai negali užtikrinti tiriamo maisto produkto saugos, tačiau šie kriterijai yra tikslai ir gairės, padedančios maisto įmonėms ir kompetentingoms institucijoms atitinkamai valdyti ir stebėti maisto produktų saugą.Daug cheminių medžiagų yra aplinkoje kaip teršalų (EFSA, n.d.). Bendrijos maisto produktus reglamentuojančiais teisės aktais siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp tikslingai naudojamų medžiagų rizikos ir naudos bei teršalų mažinimo. Teisės aktai dėl teršalų grindžiami mokslinėmis rekomendacijomis ir principu, kad teršalų kiekis turėtų būti kuo mažesnis, kiek tai pagrįstai įmanoma pasiekti taikant gerą darbo praktiką. Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, nustatytos didžiausios leistinos tam tikrų teršalų (pvz., mikotoksinų, dioksinų, sunkiųjų metalų, nitratų, chloropropanolių) koncentracijos. Teisės aktai dėl maisto priedų grindžiami principu, kad konkrečiuose maisto produktuose galima naudoti tik aiškiai leidžiamus priedus, dažnai ribotais kiekiais (Postupolski, 2020).
Teisės aktuose dėl veterinarinių vaistų, naudojamų maistiniams gyvūnams, likučių ir augalų apsaugos produktų (pesticidų) likučių numatytas mokslinis vertinimas prieš suteikiant leidimą naudoti atitinkamus produktus. Su maistu besiliečiančių medžiagų teisės aktuose nustatyta, kad šios medžiagos neturi perduoti savo sudedamųjų dalių į maistą tokiais kiekiais, kurie galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai arba pakeisti maisto sudėtį, skonį ar konsistenciją (ES, n.d.).
Visual taken from Canva