3 tema Maisto higienos ir kokybės procedūros ES

Sparčiai besikeičiančių maisto technologijų ir vis didėjančios pasaulinės prekybos maisto produktais eroje rizikos kontrolė visoje maisto grandinėje tapo itin svarbi. Norint įveikti kylančius XXI a. iššūkius, maisto kontrolės sistemos turi neatsilikti nuo naujausių pokyčių, veikti pagal rizikos analizės koncepciją ir būti suderintos su tarptautiniais standartais ir geriausia praktika, parengta pagal Maisto kodeksą, kurį 1960 m. įsteigė FAO ir PSO (FAO, 1969). Codex Alimentarius – tai tarptautiniu mastu pripažintų maisto standartų ir su jais susijusių tekstų rinkinys, pateiktas vienodu būdu. Jo tikslas – pateikti vartotojui saugų, sveiką, be falsifikacijų, tinkamai paženklintą ir pateiktą maisto produktą. Codex Alimentarius apima visų pagrindinių maisto produktų, perdirbtų, pusiau perdirbtų ar neapdorotų, skirtų platinti vartotojams, standartus (pvz., produktų šviežumas, šaldymo taisyklės, vaisių ir daržovių perdirbimas, grūdai, ankštinės kultūros, riebalai ir aliejus, žuvis, mėsa, pienas ir pieno produktai). Jame taip pat pateikiamos nuostatos dėl maisto higienos, maisto priedų, pesticidų ir veterinarinių vaistų likučių, teršalų, ženklinimo ir pateikimo, analizės metodų ir mėginių ėmimo, importo ir eksporto kontrolės bei sertifikavimo. Maisto kodeksas yra pasaulinio masto, nes prie jo dirba 166 šalių ekspertai. Nors jis nepakeičia nacionalinių maisto saugos įstatymų ir kitų teisės aktų, daugelis šalių pasirenka įgyvendinti jo nuostatas nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu (Skrzypek, 2020).