Tema 1 Asmeninė higiena

Maisto tvarkytojai – darbuotojai – yra atsakingi už jų gaminamo maisto kokybę ir saugą. Darbuotojų asmens higienos palaikymas yra vienas iš svarbiausių būdų užtikrinti, kad maistas nebūtų užterštas patogeniniais mikroorganizmais ar fizikiniais ir cheminiais teršalais (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, 2015).

Asmens higiena – tai kūno, ypač rankų, nagų, plaukų ir drabužių, švaros palaikymas. Taip pat būtina atsikratyti žalingų įpročių, tokių kaip nosies krapštymas, rūkymas, plaukų, veido ir ausų lietimas, dėl kurių rankos gali būti užterštos pavojingomis bakterijomis (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, 2015).

Dažniausiai maistas bakterijomis užteršiamas liečiant jį nešvariomis rankomis. Peržiūrėkite vaizdo įrašą, kaip plauti rankas

Maisto tvarkymo subjekto rankos gali būti užterštos keliais veiksmais, pavyzdžiui, šniurkščiojant nosimi; kosint su nosinaite ar užsidengus rankomis; liečiant veidą, ausis ar akis; šukuojantis plaukus, liečiant plaukus; naudojantis tualetu; liečiant plovimo įrangą ar chemines medžiagas; liečiant žalias daržoves, mėsą, žuvį; liečiant nepageidaujamą maistą, atliekas, šiukšles (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, 2015).

Maisto tvarkytojams rekomenduojama turėti trumpus ir švarius nagus, nelakuotus, nes nusilupęs nagų lakas gali patekti į maistą; žaizdas padengti ryškiaspalviais pleistrais, nes juos pametus lengviau rasti (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, 2015).

Plaukai turi būti visiškai uždengti, nes jie dažnai krenta ir gali patekti į maistą; kepurės nevisiškai uždengia plaukus, todėl ant ilgų plaukų reikia dėvėti tinklelį; dėvint darbo drabužius negalima liesti plaukų (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, 2015).

Darbuotojai turi dėvėti švarius, lengvai skalbiamus arba vienkartinius, šviesius darbo drabužius; darbo drabužių negalima dėvėti ne maisto patalpose; darbo avalynė turi būti neslidi; negalima nešioti laikrodžių ar papuošalų, nes jie kaupia bakterijas ir didina maisto užteršimo riziką (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, 2015).

Kosulys ir čiaudulys (bakterijos iš gerklės ir nosies gali patekti į maistą); rūkymas (po rūkymo plaukite rankas tam skirtose vietose); maisto degustavimas (degustuojant maistą reikia naudoti švarų šaukštą, o po degustacijos jį nuplauti); nagų kramtymas (bakterijos iš burnos patenka ant pirštų, o vėliau – į maistą) (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, 2015).

Atkreipiame dėmesį, kad su maistu susijusio darbo neleidžiama dirbti, jei darbuotojas apsinuodija maistu, vemia ar viduriuoja.