Tema 2 Poveikis II tipo diabetui

Epidemiologiniai tyrimai (“Transriebalų rūgštys, jautrumas insulinui ir antrojo tipo diabetas”, 2016 m.) parodė, kad mono- ir polinesočiosios riebalų rūgštys gali skatinti antrojo tipo diabeto vystymąsi. Mononesočiųjų transriebalų rūgščių įtaka jautrumui insulinui nėra iki galo ištirta. Nustatyta, kad padidėjęs pramoniniu būdu gautų transriebalų rūgščių vartojimas skatina jautrumą insulinui, ypač nutukusioms moterims, kurių fizinis aktyvumas yra mažas.

Kadangi dėl transriebalų ląstelių membranos tampa standžios ir nelanksčios, jie gali būti diabeto priežastis. Sergant 2 tipo diabetu kasa veikia, bet ne taip efektyviai, kaip turėtų. Hormonas insulinas perneša cukrų į ląsteles ir jam reikia, kad ląstelių sienelės būtų pralaidžios. Jei ląstelių sienelės pakitusios, insulinui sunkiau pernešti cukrų į ląsteles. Taigi organizmas ir toliau gamina insuliną, tačiau nepralaidžios ir sukietėjusios sienelės neleidžia jam atlikti savo darbo, todėl gliukozė neefektyviai paverčiama energija ir kraujyje kaupiasi gliukozės perteklius.

2 tipo diabetu sergantiems žmonėms, turintiems antsvorio, svorio mažinimas labai veiksmingai mažina insulino kiekį. 2 tipo diabetą kartais galima kontroliuoti pakeitus gyvenimo būdą, t. y. sveikai maitinantis ir (arba) laikantis dietos, kasdien užsiimant fizine veikla ir stebint gliukozės kiekį kraujyje.

 Europos regione cukriniu diabetu (CD) serga apie 60 mln. žmonių, ši liga plinta tarp įvairaus amžiaus žmonių. Šiuo metu kai kuriose Europos šalyse šia liga serga 10-15 proc. gyventojų. Didėjantį diabeto paplitimą lemia didėjantis antsvorio, nutukimo, nesveikos mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo ir nepalankios socialinės bei ekonominės padėties skaičius.PSO prognozuoja, kad iki 2030 m. diabetas taps septinta pagal dažnumą mirties priežastimi (Higienos institutas, 2016).