Tyrimai (Friesen ir Innis, 2006) parodė, kad transriebalų rūgštys labai sustiprina uždegimines reakcijas ir daro neigiamą poveikį vaikų augimui ir vystymuisi. Vaikams, kurių motinos buvo alergiškos arba kurių piene buvo daug transriebalų rūgščių, taip pat išsivysto alergijos. Motinos piene esančios transriebalų rūgštys siejamos su alerginių simptomų atsiradimu vaikams ir gali sutrikdyti polinesočiųjų riebalų rūgščių apykaitą. Sutrikusi polinesočiųjų riebalų rūgščių sintezė gali neigiamai paveikti kūdikių augimą.
Paveikslėlis paimtas iš https://childrenatrisk.org/do-we-care-if-poor-kids-have-medical-coverage/
Naujausi tyrimai parodė, kad vaisiaus augimui, vystymuisi, svoriui ir ūgiui gimdoje, taip pat nėštumo trukmei didelę įtaką daro transriebalų rūgštys, kurios į vaisiaus organizmą patenka per placentą ir motinos kraują. Jos gali turėti įtakos su mityba susijusių lėtinių ligų vystymuisi, kai vaikai auga, bręsta ir tampa suaugusiais. Transriebalų rūgštys lengvai absorbuojamos, todėl lengvai patenka į placentą, vaisiaus audinius ir motinos pieną. Motinos piene gali būti pramoniniu būdu pagamintų transriebalų rūgščių (TFA), kurios gali turėti įtakos nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (EFA) kiekiui. Tai gali turėti didelės reikšmės vaiko vystymuisi. Motinos piene esančias riebalų rūgštis galima keisti koreguojant motinos mitybą (Chávez-Servín ir kt., 2022).
Paveikslėlis paimtas iš https://healthblog.uofmhealth.org/womens-health/5-placenta-issues-every-woman-should-know
Mitybos specialistai ir pediatrai turėtų jau ankstyvame amžiuje įspėti tėvus apie TFA poveikį vaikų sveikatai ir skatinti juos kuo mažiau vartoti konditerijos gaminių, greito maisto, mėsainių, gruzdintų bulvyčių ir kitų produktų, kuriuose yra daug transriebalų rūgščių. Taip pat nustatyta transriebalų rūgščių įtaka 13-14 metų amžiaus vaikų alergijų ir egzemos išsivystymui (Semma, 2002).