Mažiau svarbūs mineralai yra geležis, varis, cinkas, selenas, jodas, chromas, manganas, molibdenas ir fluoras.
Jodo yra jūros gėrybėse, kai kuriuose pieno produktuose, kiaušiniuose ir mėsoje.
Jodas yra svarbus, ypač vaikystėje ir nėštumo metu, nes jo trūkumas gali sutrikdyti vaiko vystymąsi, sukelti persileidimus, negyvų kūdikių gimimą ir pažinimo sutrikimus. Jodas taip pat reguliuoja hipertiroidizmą arba hipotiroidizmą.
Dauguma žmonių vartoja pakankamą jodo kiekį, nes jo dedama į daugumą valgomosios druskos produktų.
Fluoras labai svarbus dantų sveikatai.
Daugumoje šalių fluorido dedama į pagrindinį vandentiekį.
Todėl neturėtumėte filtruoti vandens, kad pašalintumėte fluoridą.
Geležis
Geležis padeda pernešti deguonį į ląsteles.
Geležies trūkumas, vadinamas mažakraujyste, yra labai paplitęs.
Anemija( mažakraujystė) taip pat gali atsirasti dėl vitamino B12 trūkumo.
2 iš 5 vaikų iki 5 metų ir 2 iš 5 nėščių moterų serga anemija. Ji dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.
Anemija gali sukelti ilgalaikį silpnumą ir išsekimą. Simptomai: dusulys, galvos svaigimas, greitas ar nereguliarus širdies plakimas, daužymas ar “ūžimas” ausyse, galvos skausmas, šaltos rankos ar kojos, blyški ar geltona oda ir krūtinės skausmas.
Kaip kovoti su anemija (mažakraujyste)?
Mityba, kurioje gausu geležies, mažina anemijos riziką. Daug geležies yra raudonoje mėsoje, grūduose, grūduose, žaliose lapinėse daržovėse ir net ankštinėse kultūrose.
Heminė geležis ir neherminė geležis
Heminė geležis dideliais kiekiais absorbuojama žarnyne. Raudonoje mėsoje ir gyvūnų kepenyse yra ypač daug heminės geležies.
Neheminės geležies yra augalinės kilmės maisto produktuose ir ji pasisavinama mažiau.
Kai kurios natūralios medžiagos, esančios grūduose (fitatai ir taninai) bei kalcis gali riboti neheminės geležies pasisavinimą.
Neheminės geležies yra pupelėse, lęšiuose, špinatuose, riešutuose, praturtintuose grūduose ir net praturtintuose ryžiuose.
Geležies pasisavinimą gali padidinti vitamino C vartojimas.