Tema 5 Pesticidų ir veterinarinių medžiagų likučiai

Pesticidai – tai cheminės medžiagos, kurios plačiai naudojamos žemės ūkyje siekiant kontroliuoti įvairius kenkėjus ir taip užtikrinti didelį derlių bei produktų kokybę. Tačiau jie turi didelį trūkumą – jų likučius. Todėl vis aktualesnė tampa pesticidų likučių keliama maisto užterštumo problema (Yigit ir Velioglu, 2019).

Prieš patekdami pas vartotoją maisto produktai pereina keletą procesų, o tai gali sumažinti likučių koncentraciją. Pasak Yigit ir Velioglu (2019), plaunant tik vandeniu pesticidų likučiai gali būti pašalinti iki 100 %, priklausomai nuo to, kur ir kiek laiko jie yra ant produkto, kiek jie tirpūs vandenyje ir kokia yra plovimo temperatūra. Kiti procesai apima odos pašalinimą arba lupimą, kurie yra veiksmingiausi likučių šalinimo būdai. Virimas taip pat gali priversti kai kurias liekanas išgaruoti, o laikymas žemoje temperatūroje (šaldytuve arba šaldiklyje) išlaiko liekanas stabilias arba jų kiekis mažėja lėtai. Valymas ir filtravimas gali pašalinti likučius, likusius suspenduotose dalelėse. Kita vertus, džiovinimas gali padidinti likučių kiekį, nes jų koncentracija padidėja, palyginti su produkto svoriu, tačiau džiovinimas saulėje gali sumažinti likučių kiekį dėl foto degradacijos.

Pesticidai daro didelį poveikį žmonių sveikatai. Kai žmonės susiduria su dideliais pesticidų kiekiais, jie gali patirti ūmų apsinuodijimą (pvz., astmą, odos, akių ir nosies sudirginimą) arba ilgalaikį poveikį sveikatai, pavyzdžiui, vėžį ir neigiamą poveikį reprodukcijai (Pasaulio sveikatos organizacija, 2016). Apskaičiuota, kad pesticidų poveikis yra maždaug 19 proc. visų vėžinių susirgimų priežastis, todėl pesticidų likučius maiste reikia skubiai stebėti (Pasaulio sveikatos organizacija, 2016). Tačiau dauguma užregistruotų apsinuodijimo pesticidais atvejų yra susiję su tiesioginiu pesticidų poveikiu žemės ūkio darbuotojams, kurie naudoja pesticidus, arba apsinuodijant patiems (Philippe et al., 2021).

Susidūrus su pesticidų poveikiu, reikia turėti lengvai prieinamą pirmosios pagalbos vaistinėlę, į kurią įeina toliau išvardyti daiktai (Fishel ir Andre, 2002):

• Akių plovimo buteliukas
• Daug švaraus vandens
• Aktyvuotos medžio anglies milteliai
• Muilas
• Vienkartiniai rankšluosčiai
• Švarūs drabužiai

Image from Canva

Veterinariniai vaistai naudojami ligų prevencijai arba gydymui gyvulininkystės pramonėje. Maždaug 80 % maistinių gyvūnų dalį arba didžiąją gyvenimo dalį gauna antibiotikų (Rana et al., 2019). Plačiausiai gyvulininkystės pramonėje naudojami veterinariniai vaistai, kurie gali sukelti nepageidaujamą poveikį žmonių sveikatai, yra penicilinas, tetraciklinai, aminoglikozidai, sulfonamidai, chloramfenikolis, arsenikalai ir nitroimidazolai (Baynes et al., 2016). Šie vaistai kaupiasi gyvūnų audiniuose ir kaip likučiai gali patekti į galutinį maisto produktą, o kartu ir vartotojui.

Paprastai veterinariniai vaistai nesuyra virimo ir kitų procesų metu, tačiau šie procesai gali prisidėti prie žymaus koncentracijos sumažėjimo (Rana et al., 2019). Kai vaistų likučiai viršija teisės aktuose nustatytą koncentraciją, jie gali sukelti alergines reakcijas, sutrikdyti normalią žmogaus žarnyno florą žarnyne, kraujo diskrazijas, vėžį ir (arba) atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymąsi, apsunkinantį žmonių infekcijų gydymą (Baynes et al., 2016). Pienas, kiaušiniai ir kepenys yra labiausiai paplitę gyvūniniai produktai, kuriuose yra didelis veterinarinių vaistų kiekis (Rana et al., 2019).

Image by morSafe